- kvankis
- kvañkis, -ė smob. (2) apsileidėlis, liurbis, žioplys: Kur tu, kvanke, padėjai šaukštus? Vv. Tai kvañkė, negalėjo padaryti, ką sakiau Rs. Mat koks kvañkis, dar pryšinasi! Ll. Eik tu, kvañki! Ll. ^ Vingurgurkli, kur gurklioji? – Tylėk, kvanke praskustoji (upė ir pieva) Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.